darbumas

darbùmas sm. (2) K → darbus 1: Prabuvus metus, kupčius duoda dar daugiaus piningų už ano darbùmą BM313. Ir pats džiaugeis jo darbumu Žem. Darbumẽlis darbumẽlis, ka ben nenusidaužtumi į smilgą Vž. Kad ir gausiu [mergelę] tokio gražumėlio, ale nebgausiu tokio darbumėlio JD1212.